Kas yra HDD ir SSD?
Taip lengviau: greitasis skaitymas
- HDD ir SSD yra skirtingi kompiuterių kietųjų diskų pavadinimai
- HDD veikia mechaniškai ieškant informacijos apvaliame diske
- SSD informaciją kaupia lustuose, iš kur ji greičiau prieinama
- HDD privalumai: mažesnė kaina ir didesnė atmintis, o SSD: greitis ir didesnis atsparumas
„Išorinis kietasis diskas yra įrenginys, kurį prijungiate prie kompiuterio. Jis praverčia tiek tiems, kuriems kompiuteris reikalingas tik smulkioms užduotims ir el. paštui, tiek dirbantiems su dideliais vaizdo įrašų redagavimo failais ar žaidžiantiems žaidimus. Nuo to, kam diską naudosite, priklauso, kokį tipą pasirinkti: pavyzdžiui, HDD pasižymi didesne talpa, tačiau kur kas lėčiau perkelia duomenis“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.
Kas yra HDD?
HDD (angl. hard disk drive) yra kompiuterio kietasis diskas. Jį sudaro apvalus verpimo diskas, vadinamas lėkštute. Jame saugoma kompiuterio atmintis. Kompiuteriui veikiant diskas sukasi, o mažytė pavara priliesdama diską randa teisingą informaciją. Paprastai tariant, HDD veikia panašiai kaip vinilinių plokštelių grotuvas.
„HDD veikimo principo trūkumas yra tas, jog informacijos kietajame diske ieškoma mechaniškai. Plokštelės sukimosi greitis ir tai, kaip greitai kompiuteris įrašo duomenis, priklauso nuo HDD tipo, o tiksliau – apsisukimų skaičiaus per minutę (angl. rpm). Rinkoje esančių HDD diskų plokštės sukasi 4200 arba 7200 rpm greičiu, tačiau galima rasti ir tokių, kurių greitis siekia 15000 rpm“, – aiškina išmaniųjų įrenginių ekspertas.
A. Anchargelskis priduria, kad nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu bejudėtų disko dalys, jų veikimo principas toks pat – vartotojui davus kompiuteriui užduotį, pavara turi rasti teisingą disko vietą. Dėl savo sudėtingos sandaros HDD nėra atsparus įvairiems sutrenkimams – net nestiprus smūgis gali stipriai pažeisti disko dalis. Tad laikui bėgant juos pakeitė kur kas pažangesni diskai – SSD.
Kas yra SSD?
SSD (angl. solid state drive) – kompiuterio kietasis diskas, kuris, priešingai nei HDD, kompiuterio atmintį saugo ne besisukančioje plokštelėje, o mikroschemoje. Todėl SSD diskai apskritai neturi judančių dalių. Visa jų informacija saugoma atminties grandinėje ir prireikus kompiuteris gali „kreiptis“ iškart į tą grandinės vietą, kurioje laikomi tuo metu reikalingi duomenys.
„Kitaip tariant, HDD randant reikiamą informaciją diskas juda per visus kompiuterio duomenis, kol randa tinkamus failus. SSD gali pasiekti bet kuriuos failus iškart. Kaip galima nuspėti, SSD diskų veikimo greitis yra didesnis. Be to, tokie diskai atsparesni smūgiams ir veikia be garso“, – privalumus vardina A. Anchargelskis.
Tačiau SSD taip pat turi savų trūkumų. HDD diskų kaina mažesnė už SSD, o įvairovė – didesnė. SSD rinkoje atsirado tik prieš maždaug dešimtmetį, tad nenuostabu, kad kol kas negali pasiūlyti tiek skirtingų modelių ir kadangi veikia greičiau, kainuoja kiek brangiau.
Pliusai ir minusai: kurį rinktis?
HDD privalumai:
- daugiau vidinės atminties;
- mažesnė kaina.
SSD privalumai:
- kompaktiškesnis;
- greitesnis užkrovimas;
- naudoja mažiau energijos;
- tylesnis veikimas;
- aukštesnis atsparumas smūgiams.
Pastaruoju metu vis labiau populiarėja informacijos saugojimas debesyse. Išsamiomis instrukcijomis, kaip perkelti failus iš telefono į kompiuterį ir išsaugoti skirtinguose debesyse dalinasi „Bitės Profai“.
„iPhone“ telefonuose įdiegta „iCloud“ debesijos talpykla nemokamai suteikia iki 5 GB vietos. Daugiau informacijos apie ją rasite kitame „Bitės Profų“ straipsnyje. Tuo metu „Google Photos“ siūlo tris kartus didesnę talpyklą. Kaip perkelti į ją nuotraukas ir vaizdo įrašus iš „iCloud“, aiškina „Bitės Profai“.