DSS e. priemonės

E. priemonė yra internete, kompiuteryje, telefone, planšetiniame kompiuteryje ar bet kuriame kitame elektroniniame prietaise galinti veikti programinė įranga. Prierašas „e.“ – elektroninis – rodo, kad šios priemonės skiriasi nuo įprastų popierinių priemonių ar leidinių.

E. priemonės yra interaktyvios. Kad jos veiktų, naudotojas turi suteikti tam tikrą informaciją – kartais reikia pateikti jums žinomą informaciją (pvz., atsakant į testo klausimus ar užpildant duomenų laukelius), kartais – įvertinti aplinką (pvz., išmaniojo telefono nurodomas triukšmo ar šviesos lygio vertinimas). Turėdama tokius įvesties duomenis, programa pateikia naudotojo poreikiams pritaikytą informaciją (pvz., padeda naudotojui priimti tam tikrą sprendimą). Šiuo požiūriu e. priemonės skiriasi nuo statiškų ar pasyvių priemonių, tokių kaip įprastos informacijos suvestinės, kontroliniai sąrašai ar elektroniniai vadovai.

DSS e. priemonėmis turėtų būti teikiama pagalba ir (arba) ištekliai organizacijoms (visų pirma labai mažoms ir mažosioms įmonėms, nes dažnai būtent joms labiausiai reikia šių priemonių) ir padedama valdyti profesinę riziką. Tačiau e. priemonės gali būti kuriamos daugeliui tikslų – jos gali būti itin bendro pobūdžio ir pritaikomos labai plačiam naudotojų ratui arba gali būti daug konkretesnės ir pritaikytos tam tikriems poreikiams. Pavyzdžiui, jos gali:

• padėti įgyvendinti DSS teisės aktus (pagrindinė DSS priemonė laikytis teisinių įsipareigojimų);
• padėti skatinti prevencijos kultūrą (kad būtų didinamas sąmoningumas ir informuotumas);
• padėti mokytis (pvz., e. mokymosi priemonė).

Organizacijoms ar pavieniams naudotojams DSS e. priemonės naudingos, nes:

• suteikia daugiau galimybių labai mažoms ir mažosioms įmonėms užkirsti kelią DSS rizikai įmonės viduje;
• supaprastina verslo sąlygas (elektroninius duomenis daug lengviau perduoti ir analizuoti nei pateiktus popieriuje);
• padeda nustatyti pavojų ir riziką darbo vietoje;
• supaprastina rizikos vertinimo procesą;
• nurodo galimus DSS problemų sprendimus;
• padeda darbo vietoje įgyvendinti prevencines priemones;
• yra paprastai naudojamos, interaktyvios ir lengvai pasiekiamos.

Priešingai nei popierinių priemonių atveju, e. priemonių naudojimą galima stebėti. Galima gauti grįžtamosios informacijos apie e. priemonės veiksmingumą ir funkcionalumą. Be to, e. priemonėmis sukurtus rezultatus (pvz., statistinius duomenis) galima panaudoti kaip projektų rodiklius ir kaip DSS politikos įgyvendinimo rezultatams stebėti reikalingus anoniminius duomenis.

Tarpininkams ir politikos formuotojams e. priemonės gali praversti kaip informuotumo didinimo priemonės (pvz., kai priemonė naudojama vykdant kampaniją), taip pat gali padėti sutelkti veiklos vykdytojus (pvz., socialinius partnerius, inspekcijas).

Galiausiai, e. priemonėmis žavisi jaunimas (pvz., darbininkai, studentai), o jas platinant ir skleidžiant internetinėmis priemonėmis (pvz., internetu ir per socialinę žiniasklaidą) galima pasiekti labai platų naudotojų ratą.

Kuriant e. priemonę reikia apsvarstyti daug toliau aprašytų veiksnių.

• Kokių reikia technologijų? Reikia pagalvoti apie viską: prieglobą, įvairius prietaisus ir operacines sistemas.
• Kiek kainuoja priemonės kūrimas ir techninė priežiūra? Palyginti su popierinėmis priemonėmis, su e. priemonių kūrimu susijusios išlaidos yra nedidelės (t. y. nėra su spausdinimu, platinimu ar saugojimu susijusių išlaidų). Tačiau sukūrus priemonę atsiranda naujų funkcijų (pvz., didesnis interaktyvumas) poreikis ir tokių funkcijų diegimas padidina išlaidas ir kūrimo trukmę. Taip pat kainuoja e. priemonės techninė priežiūra ir atnaujinimas.
• Ar priemonė bus naudojama kaip internetinė programa, ar kaip mobiliajam prietaisui skirta programėlė? Kai kurios e. priemonės telefonuose gali veikti kaip savarankiškos programėlės, t. y. joms nereikia interneto ryšio, o kitos veikia kaip reaguojančios svetainės ir joms būtinas interneto ryšys. Lengviau įvertinti, ar gerai veikia reaguojančios svetainės, o ne mobiliesiems prietaisams pritaikytos programėlės, tačiau naudotojai ne visuomet gali naudotis interneto ryšiu. Sprendžiant, kurį iš šių būdų pasirinkti, pirmiausia reikia atsižvelgti į naudotojo poreikius.
• Kam priklauso nuosavybės teisės? Šioje srityje dažnai kyla neaiškumų ir keblumų.
• Ar išspręsti visi su autorių teisėmis (pvz., programine įranga, turiniu, nuotraukomis) susiję klausimai? Popieriniams leidiniams priskiriamos autorių teisės skiriasi nuo e. priemonėms priskiriamų autorių teisių, todėl, siekiant išspręsti šiuos klausimus, tenka konsultuotis su teisininkais.

Nors e. priemonių techninė priežiūra ir atnaujinimas gali brangiai kainuoti, dalijantis žiniomis ir bendrais principais išlaidas galima sumažinti.

EU-OSHA laikosi nuomonės, jog e. priemonės atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant, kad mūsų darbo vietos būtų saugesnės ir sveikesnės. Todėl agentūra įsipareigojo skatinti naujų DSS e. priemonių kūrimą ir remti, populiarinti ir platinti jau veikiančias e. priemones. EU-OSHA daugiausia dėmesio skiria toms DSS e. priemonėms, kuriomis nesiekiama pelno ir komercinių tikslų, arba toms, kuriomis galutinis naudotojas gali naudotis nemokamai.

Kuriant DSS e. priemones EU-OSHA atlieka šias funkcijas:

• telkia suinteresuotuosius subjektus (kūrėjus, platintojus, ekspertus, naudotojus) ir aptaria poreikius bei problemas;
• dalijasi informacija ir žiniomis, kaip kurti e. priemones;
• keičiasi su e. priemonių kūrimu susijusia gerąja patirtimi;
• nustato su e. priemonių kūrimu susijusias problemas;
• remia metinius susitikimus;
• platina informaciją, kaip dalytis šiomis priemonėmis.

Veikiančioms priemonėms paremti EU-OSHA vykdo šią veiklą:

• skleidžia informaciją apie e. priemones rengdama svetainės OSHwiki straipsnius;
• ragina kitas institucijas, organizacijas ir valstybes nares dalytis veikiančiomis priemonėmis, jas pasirinkti ir taikyti;
• suteikia platformą įvairiapusiam informacijos skleidimui (t. y. priemonės yra įtraukiamos į kitus projektus ar kampanijas ir (arba) juose populiarinamos).