Dezinformacija ir užsienio vykdomas manipuliavimas informacija bei kišimasis kelia didelę grėsmę visuomenei. Tai gali pakenkti demokratinėms institucijoms ir procesams (pvz., rinkimams), sutrukdant žmonėms priimti pagrįstus sprendimus arba atgrasant juos nuo balsavimo. Be to, tai gali poliarizuoti visuomenę, supriešinant bendruomenes.
Naujos technologijos suteikė galimybę priešiškiems subjektams skleisti dezinformaciją ir manipuliuoti informacija iki šiol neregėtu mastu ir greičiu.
Todėl kova su dezinformacija ir manipuliavimu informacija yra vienas iš aktualiausių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių uždavinių.
Dezinformacijos skleidėjai naudoja įvairius metodus, kad apgautų žmones internete ir jais manipuliuotų. Tai gali būti tiek teisėtų interneto svetainių klonai, tiek gudriai suklastoti garso ar vaizdo įrašai (vadinamosios sintetinės sankaitos, dažnai kuriamos naudojant dirbtinį intelektą), skirti paveikti mūsų emocijas ir suklaidinti mūsų nuomonę.
Europos Komisija kartu su partneriais pateikė keletą patarimų ir išteklių, kurie padės saugiai naršyti internete ir lengviau pastebėti dezinformaciją.
Kaip reaguoja Europos Komisija?
Komisija, reaguodama į dezinformaciją ir užsienio vykdomą manipuliavimą informacija bei kišimąsi į ES politikos sritis, stiprina savo strateginę komunikaciją. Tam pasiekti būtina įtraukti visą visuomenę, nes daugeliui jos sektorių tenka svarbus vaidmuo užkertant kelią dezinformacijai ir kovojant su ja. Be šio atsako svarbu užtikrinti, kad piliečiai turėtų prieigą prie kokybiškų naujienų ir informacijos, kuria gali pasitikėti.
Komisija reaguoja į dezinformaciją:
- kuria politiką, kuria siekiama stiprinti Europos demokratiją, apsunkinti galimybes dezinformacijos skleidėjams piktnaudžiauti interneto platformomis, apsaugoti žurnalistus bei žiniasklaidos pliuralizmą;
- kovoja su užsienio kišimusi ir kibernetiniais išpuoliais vykdydama informuotumo didinimo projektus, pasitelkdama pažangius technologinius sprendimus ir gerindama koordinavimą;
- didina visuomenės atsparumą dezinformacijai pasitelkdama gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir didindama informuotumą;
- bendradarbiauja su institucijomis, nacionalinėmis valdžios institucijomis, pilietine visuomene ir kitomis organizacijomis.
Pagrindinės veiklos sritys
Skatinami laisvi ir sąžiningi rinkimai, apsaugomos viešos diskusijos ir kovojama su dezinformacija įgyvendinant Demokratijos veiksmų planą ir demokratijos gynimo dokumentų rinkinį
Skaitmeninių paslaugų akto, Kovos su dezinformacija praktikos kodekso, DI akto ir Reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo dėka užtikrinama, kad platformos prisiimtų atsakomybę už kovą su dezinformacija
Žiniasklaidos pliuralizmas ir nepriklausomumas ES puoselėjamas pasitelkiant Žiniasklaidos laisvės aktą ir teisės aktus, kuriais žurnalistai apsaugomi nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (kova su SLAPP)
Atskleidžiama užsienio kišimosi taktika, kovojama su Rusijos sisteminiu manipuliavimu informacija ir užtikrinamas pasirengimas kibernetiniams išpuoliams
Sudaromos sąlygos piliečiams naršyti šiuolaikinėje naujienų aplinkoje, didinamas informuotumas apie dezinformacijos taktikas, teikiamos rekomendacijos, kaip kovoti su dezinformacija pasitelkiant švietimą ir padedant mokytojams bei jaunimui ją atpažinti ir sustabdyti
Remiamos nepriklausomos Europos faktų tikrinimo bendruomenės, užtikrinama galimybė visuomenei susipažinti su patikrintais faktais ir patikimais duomenimis bei informacija ir teikiamas finansavimas pilietinės visuomenės grupėms, dirbančioms kovos su dezinformacija srityje
Informacijos, kuria galite pasitikėti, teikimas
Kovojant su dezinformacija labai svarbi tiksli ir patikima informacija. Siekdama padėti piliečiams atskirti faktus nuo prasimanymų, Komisija paskelbė tam tikrus šaltinius temomis, kurios dažnai tampa dezinformacijos skleidėjų taikiniu.
ES kovos su dezinformacija veiksmų chronologija
- 2024 m. rugpjūčio mėn.
Įsigaliojo Dirbtinio intelekto (DI) aktas.
- 2024 m. gegužės mėn.
Įsigaliojo Europos žiniasklaidos laisvės aktas ir naujos taisyklės dėl piktnaudžiavimo ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (kova su SLAPP).
- 2024 m. balandžio mėn.
- 2024 m. kovo mėn.
Komisija pagal Skaitmeninių paslaugų aktą paskelbė labai didelėms interneto platformoms ir paieškos sistemoms skirtas gaires, kuriomis siekiama sumažinti riziką internete, galinčią turėti įtakos rinkimų integralumui, ir pateikė konkrečių rekomendacijų dėl 2024 m. birželio mėn. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
- 2024 m. kovo mėn.
Paskelbtas naujas kibernetinio saugumo kompendiumas, kaip apsaugoti rinkimų integralumą.
- 2023 m. gruodžio mėn.
Artėjant 2024 m. Europos Parlamento rinkimams Komisija priėmė demokratijos gynimo dokumentų rinkinį.
- 2023 m. spalio mėn.
Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus, siekdama padėti ES faktų tikrintojams nustatyti ir demaskuoti dezinformaciją.
- 2022 m. spalio mėn.
Komisija paskelbė pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojams ir ugdytojams skirtas gaires, kaip per pamokas kovoti su dezinformacija ir gerinti skaitmeninį raštingumą.
- 2022 m. rugsėjo mėn.
Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto.
- 2022 m. birželio mėn.
Pagrindinės interneto platformos, besiformuojančios ir specializuotos platformos, reklamos sektoriaus subjektai, faktų tikrintojai, mokslinių tyrimų ir pilietinės visuomenės organizacijos pasirašė sugriežtintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą.
- 2021 m. lapkričio mėn.
Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujų teisės aktų dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo.
- 2020 m. gruodžio mėn.
Komisija pateikė pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų akto.
- 2020 m. gruodžio mėn.
Komisija paskelbė Europos demokratijos veiksmų planą.
- 2020 m. birželio mėn.
- 2019 m. kovo mėn.
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pradėjo taikyti skubaus įspėjimo sistemą.
- 2018 m. gruodžio mėn.
Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis parengė Kovos su dezinformacija veiksmų planą.
- 2018 m. rugsėjo mėn.
Paskelbtas pirmasis Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas.
- 2018 m. rugsėjo mėn.
Komisija paskelbė komunikatą „Saugių ir sąžiningų Europos Parlamento rinkimų užtikrinimas“.
- 2018 m. balandžio mėn.
Komisija paskelbė komunikatą „Kova su internetine dezinformacija“.
- 2016 m. balandžio mėn.
Priimta Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema, kurios tikslas – atremti priešiškus veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti regioną ar valstybę.
- 2015 m. sausio mėn.
Įsteigta EIVT Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė, skirta kovoti su Rusijos dezinformacijos kampanijomis.