EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 03 17

COM(2021) 129 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Bendras kelias į saugų ir tvarų atvėrimą

1    ĮVADAS

Per kelis ateinančius COVID-19 pandemijos mėnesius reikės užtikrinti subtilią pusiausvyrą. Virusas tebėra didžiulė pasaulinė grėsmė. ES piliečiai ir sveikatos sistemos ir toliau patiria spaudimą, nes dėl naujų viruso atmainų daugėja užsikrėtimo atvejų. Tuo pat metu yra priežasčių tikėtis, kad viruso paplitimas gerokai sumažės, o tai teikia vilčių, kad ir piliečius, ir ekonomiką slegiantys apribojimai gali būti atšaukti. Šiame komunikate nubrėžiamos tolesnių veiksmų gairės siekiant subalansuotos politikos ir bendro ES požiūrio ir nustatoma, ko reikės imtis, kad kuo skubiau grįžtume prie europinės gyvensenos ir kad tai būtų daroma saugiai, tvariai ir valdant viruso plitimą.

COVID-19 pandemijai suvaldyti prireikė beprecedenčių apribojimų. Tų apribojimų kaina asmenims, šeimoms, bendruomenėms ir įmonėms vis dar didelė ir kuo toliau, tuo labiau didėja. Reaguodamos į naujų viruso atmainų riziką, kai kurios valstybės narės pratęsė arba nustatė naujus apribojimus, trikdančius piliečių gyvenimą ir tiekimo grandines. Visoje bendrojoje rinkoje būtina sudaryti tokias sąlygas, kurios užtikrintų saugų ir koordinuotą atvėrimą, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis ir kad galėtume atnaujinti ekonominę ir socialinę veiklą. Tai bus geros visuomenės sveikatos pagrindas, kuriuo remdamiesi galime pradėti ekonomikos gaivinimo, kurio taip reikia piliečiams ir įmonėms, procesą.

ES piliečiai gali pagrįstai tikėtis, kad situacija pagerės, visų pirma, dėl skiepijimo. Skiepijimas yra mūsų pagrindinė kovos su virusu priemonė, ir jau turime aiškių įrodymų, kad paskiepytų gyventojų grupės nuo šios ligos yra gerai apsaugotos. ES ir valstybių narių 2020 m. investicijos į vakcinų kūrimą ir gamybą ir dabartiniai veiksmai skatinant vakcinų gamybą ir tiekimą Europos Sąjungai jau duoda rezultatų. Visos valstybės narės dabar gaus daugiau vakcinų: 2021 m. antrą ketvirtį numatoma pristatyti 300 milijonų šiuo metu patvirtintų vakcinų dozių. Valstybių narių gebėjimas greitai ir veiksmingai panaudoti šias vakcinas bus pagrindinis veiksnys, padėsiantis sumažinti naujų užsikrėtimo atvejų skaičių ir kartu lemsiantis, kada ir kaip galėsime atšaukti apribojimus. Tačiau tol, kol bus užtikrinta plati skiepijimo aprėptis, pagrindinės viruso kontrolės priemonės ir toliau bus higienos ir fizinio atstumo laikymosi reikalavimai.

Atšaukdami apribojimus turime pasimokyti iš 2020 m. patirties ir vengti papildomų išlaidų, kurias lemia veiklos stabdymo ir atvėrimo apribojimai. Visi žingsniai atvėrimo link turi būti tvarūs, kad pelnytų piliečių pasitikėjimą ir suteiktų tvirtą atsigavimo pagrindą. Viena iš pagrindinių priemonių – „HERA inkubatorius“. Ja konkrečiai siekiama valdyti riziką, kad viruso atmainos lems naują viruso protrūkį ir sumažins vakcinų poveikį 1 .

Šiuo komunikatu valstybės narės raginamos laikytis koordinuoto požiūrio į saugų atvėrimą ir nustatomi veiksmai bei priemonės, kurių reikia imtis, kad tas bendras tikslas būtų pasiektas. Kiekvienas žingsnis atvėrimo link bus veiksmingesnis ir įtikinamesnis, jei jis bus žengtas laikantis visos ES bendro požiūrio į saugų ir tvarų atvėrimą; požiūrio, pagal kurį remiamas tikslas atšaukti apribojimus taikant bendrą priemonių, pagrįstų aiškiu supratimu, kaip veiksmingai ir ilgam sustabdyti viruso plitimą, rinkinį. Jeigu valstybės narės nedirbs kartu, atvėrimas užtruks ilgiau, kainuos brangiau ir bus ne toks tvarus. Be to, koordinuotas atvėrimas užtikrina vidaus rinkos tęstinumą, kuris yra neatsiejamas nuo europiečių, taip pat tų, kurie su jais sąveikauja prekybos ir ekonominėje plotmėje arba dėl judumo, ekonominio ir socialinio gyvenimo. Mūsų tarpusavio priklausomybė reiškia, kad tol, kol vienos valstybės narės taikys apribojimus, kitų valstybių narių sėkmingo atsivėrimo mastas bus ribojamas.

Mūsų darbas Europos Sąjungoje turi neatsilikti nuo visame pasaulyje daromos pažangos. ES požiūris į laipsnišką atviros visuomenės ir ekonomikos atkūrimą bus grindžiamas įsipareigojimu užtikrinti atvirumą. Šią pasaulinę problemą galima išspręsti tik laikantis pasaulinio požiūrio, o bendri pasauliniai sprendimai yra geriausias būdas užtikrinti, kad atsigavimas būtų tvarus.

2    BENDRADARBIAVIMAS SIEKIANT ATVĖRIMO

Epidemiologinė situacija visoje ES ir pačiose valstybėse narėse skiriasi, taip pat skiriasi priemonės viruso plitimui apriboti. Viena iš pamokų, kurią iki šiol išmokome, yra tokia: mūsų tarpusavio priklausomybė reiškia, kad apribojimų nustatymas vienoje ES dalyje turi pasekmių visiems. Tą patį būtų galima pasakyti apie šių apribojimų švelninimą. Todėl reikia bendro požiūrio, kad nurodytume veiksmų kryptį visoje ES.

Įvairūs valstybių narių vyriausybių nustatyti apribojimai – judėjimo ir kelionių, susitikimo su draugais ir šeima, mokyklų ir universitetų, parduotuvių, kultūros paskirties objektų, restoranų ir barų veiklos – atliko svarbų vaidmenį kontroliuojant viruso plitimą. Tokių apribojimų laikas ir derinys pasirinktas reaguojant į viruso paplitimą ir turėjo jam įtakos. Praėjusių metų patirtis parodė, kad geriau situaciją aktyviai valdyti, o ne reaguoti, kai ji tampa nevaldoma. Tą pačią išvadą padarysime ir laipsniškai vertindami skiepijimo poveikį viruso perdavimo grandinių nutraukimui ir užsikrėtimo atvejų skaičiaus mažinimui. Įrodymais pagrįsti sprendimai, priimti remiantis patikimais epidemiologiniais rodikliais, bus esminis veiksnys siekiant atsiverti tinkamu metu, kai virusas bus pakankamai suvaldytas, kad būtų galima atsipalaiduoti ir užtikrinti, kad apribojimai nebūtų taikomi ilgiau, nei būtina.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) šiuo metu rengia sistemą, padėsiančią valstybėms narėms priimti tokius sprendimus. Pagal šią sistemą bus nustatytos pakopos, atspindinčios epidemiologinę padėtį kiekvienoje valstybėje narėje. Taip bus galima modeliuoti situaciją ir įvertinti, kiek kiekviena valstybė narė turi veiksmų laisvės švelninti atsako priemones nerizikuodama, kad virusas vėl ims plisti sparčiau. Aiškūs orientaciniai epidemiologiniai slenksčiai padės koordinuoti veiksmus ir užtikrinti nuspėjamumą bei skaidrumą. Aiškesnis mokslinis pagrindas 2 padės geriau suprasti ir valdyti sąsają tarp priemonių atšaukimo ir poveikio COVID-19 sergamumui ir mirtingumui spartėjant skiepijimo procesui. ECDC sukurta valstybėms narėms naudoti skirta interaktyvi skaitmeninė priemonė pradės veikti balandžio mėn. 3 . Įvairios valstybės narės ir toliau skirtingai rinksis, kokius apribojimus taikyti ir atšaukti skirtingu metu; sistema sudarys sąlygas vienodai suprasti tikėtiną poveikį ir taip padės valstybėms narėms nuspręsti, kurioms iš šių pasirinkimo galimybių teikti pirmenybę.

Galimybė kliautis bendru sutartos sistemos pagrindu taip pat padės valstybėms narėms daryti pažangą vadovaujantis tarpusavio pasitikėjimo principu. Kitaip valstybių narių atsargumas dėl galimo situacijos kitose valstybėse narėse poveikio taps atvėrimo kliūtimi. Komisija ragina valstybes nares pritarti šiam požiūriui ir skubiai imtis tolesnių veiksmų.

Bendra sistema taip pat gali padėti suteikti piliečiams pasitikėjimo priimamais sprendimais – tai itin svarbu, nes dėl pandemijos sukelto nuovargio arba nusiraminimo vykstant skiepijimo procesui reikalavimų laikomasi prasčiau. Be to, labai svarbu dirbti kartu siekiant teikti objektyvią informaciją ir kovoti su dezinformacijos, stabdančios veiksmingas skiepijimo kampanijas, srautu.

3    SAUGUS ATVĖRIMAS

Saugus laisvo judėjimo atnaujinimas

Svarbus apribojimų atšaukimo aspektas ES piliečiams bus galimybė visoje ES vėl naudotis nevaržomo judėjimo laisve ir kitomis pagrindinėmis teisėmis. Kai epidemiologinė situacija pakankamai pagerės, koordinuotas požiūris į laisvą judėjimą suteiks pasitikėjimo, kad atvėrimas nepralenks viruso kontrolės. Piliečiai taip pat turi galėti naudotis savo teisėmis be jokios diskriminacijos.

Komisija priėmė pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo nustatoma bendra skaitmeninio žaliojo pažymėjimo, į kurį įtraukiami duomenys apie skiepijimą, tyrimo rezultatus ir persirgimą liga, sistema. Juo bus nustatytas ES lygmens požiūris į tokių pažymėjimų išdavimą, tikrinimą ir pripažinimą, kad būtų galima padėti jų turėtojams Europos Sąjungoje naudotis laisvo judėjimo teise, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas švelninti su COVID-19 susijusius apribojimus, nustatytus laikantis ES teisės. Saugų ir sąveikų pažymėjimą galės gauti kiekvienas ES pilietis ir jų šeimos nariai. Visos valstybės narės pripažintų, kad pažymėjimas yra pakankamas įrodymas, leidžiantis atitinkamais atvejais netaikyti laisvo judėjimo apribojimų, kaip antai karantino ar testavimo reikalavimų, nustatytų COVID-19 plitimui apriboti. Svarbu pabrėžti, kad tokio pažymėjimo neturintys žmonės vis tiek turi turėti galimybę keliauti ir kad pažymėjimo turėjimas nėra išankstinė naudojimosi laisvo judėjimo teise ar kitomis pagrindinėmis teisėmis sąlyga. Kad pažymėjimai būtų pripažįstami, svarbu jais pasitikėti. Pažymėjimai galėtų būti naudojami siekiant įsitikinti, ar žmonės gali keliauti nesilaikydami laikinų apribojimų, kurie gali būti nustatyti viruso plitimui apriboti, kaip antai reikalavimų atvykus atlikti testą arba karantinuotis. Priemonių rinkinys taip pat bus taikomas trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems ar gyvenantiems ES.

Šiandien pateiktame pasiūlyme numatyta priemonė yra lanksti ir paprasta, ji bus prieinama ir skaitmenine, ir popierine forma. Vienos valstybės narės institucijos prireikus turės galimybę greitai, saugiai ir paprastai patikrinti kitoje valstybėje narėje išduotą pažymėjimą. Būtų naudojamas tik minimalus būtinų duomenų kiekis (pavyzdžiui, skiepijimo data ir naudota vakcina arba COVID-19 testo data). Kad pasirengtume kelionių padaugėjimui vasarą, Europos Parlamentas ir Taryba pasiūlymą turi apsvarstyti ir priimti skubiai. Artimiausioje ateityje Komisija taip pat svarstys, ar reikėtų siūlyti tam tikrų Rekomendacijos dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimus 4 pakeitimų. Bet kuriuo atveju visos su būtinomis kelionėmis susijusios išimtys, pavyzdžiui, rekomenduojamos taikyti sezoniniams, transporto ir pasienio darbuotojams, turėtų ir toliau galioti. Be to, visomis aplinkybėmis, kai kraštutiniu atveju laikinai atnaujinama vidaus sienų kontrolė, krovininiam transportui ir toliau turėtų būti taikomi žaliųjų koridorių principai.

Kad skaitmeninio žaliojo pažymėjimo teisės aktą būtų galima įgyvendinti, taip pat reikia suderintos techninės sistemos, kurią būtina nustatyti ES lygmeniu ir įdiegti valstybėse narėse. Taip turėtų būti užtikrintas sąveikumas, taip pat visiška atitiktis asmens duomenų apsaugos reikalavimams. Šį darbą užbaigti ir sistemą įdiegti turėtų būti siekiama iki birželio mėn. vidurio. Techninėje sistemoje bus atsižvelgta į pasaulines pastangas švelninti kelionių apribojimus: nuo pat pradžių reikėtų atsižvelgti į sąveiką su sistemomis, kuriamomis remiant Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO). Taip pat numatyta galimybė įtraukti suderinamus trečiųjų valstybių išduotus pažymėjimus. Pasiūlymas dėl skaitmeninio žaliojo pažymėjimo yra pakankamai lankstus, kad būtų galima atsižvelgti į naujus mokslinius įrodymus ir gaires, kai vis daugiau sužinome apie skiepijimo poveikį, naujų atmainų pasekmes ir tai, kokiu mastu yra apsaugoti po ligos pasveikę žmonės.

Komisija taip pat ketina priimti kitą susijusį pasiūlymą, kuriuo siekiama reglamentuoti skaitmeninio žaliojo pažymėjimo išdavimą trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems ar gyvenantiems valstybėse narėse ir turintiems teisę keliauti ES 5 . Jeigu toks trečiosios valstybės pilietis turėtų pažymėjimą, kuris yra pakankamai patikimas skiepijimo įrodymas arba kuris yra išduotas pagal sistemą, sąveikią su Skaitmeninio žaliojo pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistema, keliauti Europos Sąjungoje jam būtų lengviau.

Svarbi atvėrimo dalis – suteikti galimybę trečiųjų valstybių piliečiams saugiai keliauti į ES. Turizmas ir kitos kelionės iš ES nepriklausančių šalių yra svarbus ES atvirumo aspektas, todėl turėtų būti siekiama to paties saugaus atvėrimo tikslo kaip ir kitos veiklos atveju. Atitinkama tvarka jau nustatyta rekomendacijoje, kurioje įvardytos šalys, kurių epidemiologinė situacija yra tokia, kad nebūtinos kelionės į ES yra galimos 6 . Taryba turėtų ir toliau atidžiai stebėti situacijos raidą ES nepriklausančiose šalyse, visų pirma tais atvejais, kai galima laikyti, kad COVID-19 paplitimas nuolat tvariai mažinamas, pavyzdžiui, vykdant plataus masto skiepijimo įrodyto veiksmingumo vakcinomis programas. Kitas svarbus veiksnys būtų žemas susirūpinimą keliančių atmainų lygis trečiojoje valstybėje.

Artimiausioje ateityje Komisija atidžiai stebės, kaip rekomendacija taikoma, ir, atsižvelgdama į šios srities pokyčius, siūlys pakeitimų. Tai galėtų būti pakeitimai, kurių tikslas – suderinti rekomendaciją su skaitmeninio žaliojo pažymėjimo ir pasaulinio masto PSO ar Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos iniciatyvomis ir kurie tinkamu metu galėtų sudaryti palankesnes sąlygas pritaikyti apribojimus, kai keliautojai iš trečiųjų valstybių gali pateikti pažymėjimus, patvirtinančius atitinkamą su COVID-19 susijusią būklę ir išduotus pagal sistemą, laikomą pakankamai patikima ar sąveikia su skaitmeninio žaliojo pažymėjimo sistema, kai ji bus taikoma ES valstybėse narėse. Tuo pat metu Komisija glaudžiai bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją 7 , JT Pasaulio turizmo organizaciją 8 ir G 20 turizmo darbo grupę, dėl galimybių tvariai atnaujinti ir atgaivinti pasaulinį turizmą.

Pradėjus naudoti skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą reikėtų aiškiai ir skaidriai komunikuoti su piliečiais ir paaiškinti jo taikymo sritį, naudojimo galimybes, asmens duomenų apsaugos priemones ir patikinti piliečius, kad tai yra priemonė, skirta padėti visapusiškai naudotis laisvo judėjimo teisėmis.

Siekiant skatinti labiau suderintą ir nuspėjamą požiūrį į pasienio priemones, kuris būtų lengviau suprantamas keliautojams ir transporto paslaugų teikėjams, bus atnaujintos keliautojams taikomų testavimo ir karantino reikalavimų gairės 9 .

Testavimas ir kontaktų atsekimas – priemonės, padėsiančios atverti šalis

Vien sėkmingas skiepijimas viruso neišnaikins. Epidemiologinę situaciją vis tiek reikės stebėti ir į ją reaguoti, todėl testavimas ir kontaktų atsekimas ir toliau bus labai svarbios priemonės. Tai bus ypač svarbu atvėrimu etapu siekiant patikinti, kad bet koks viruso atsinaujinimas bus greitai nustatytas.

ES paskelbė gairių, kuriomis visoje ES siekiama remti testavimo strategijų rengimą ir įgyvendinimą, ir rekomendacijų, kuriomis siekiama remti bendrą požiūrį į įvairių testų naudojimą, patvirtinimą ir abipusį pripažinimą 10 . Apie testavimo strategijas ir naujus rinkai pateikiamus testus valstybės narės reguliariai diskutuoja Sveikatos saugumo komitete. Sveikatos saugumo komitetas taip pat patvirtino bendrą greitųjų antigenų testų, naudojamų COVID-19 diagnozuoti, sąrašą, taip pat greitųjų antigenų testų, kurių rezultatus valstybės narės pripažins abipusiškai, rinkinį 11 . Be to, Komisija dabar valstybėms narės pateikia 20 mln. greitųjų antigenų testų 12 . Greitųjų antigenų testų tikslumas ir prieinamumas vis didėja, jie vis dažniau naudojami ir padeda palengvinti paslaugų teikimą ir saugias keliones.

Šiuo metu rinkai pradedami teikti COVID-19 savikontrolės testai (tiek savarankiško tepinėlio paėmimo, tiek savikontrolės testų rinkiniai). Juos šiuo metu tikrina Komisija ir ECDC. Šiandien ECDC paskelbs COVID-19 savikontrolės testų technines gaires, be kita ko, išsamią informaciją, pavyzdžiui, apie jų prieinamumą ir galimą poveikį prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimui, jų klinikinį veiksmingumą, palyginti su aukso standartu laikomais AT-PGR testais, jų poveikį ataskaitoms ir epidemiologinei priežiūrai ir jų tinkamo naudojimo sąlygas. Pasitelkdama Sveikatos saugumo komitetą Komisija stebi, ar ir kaip šalys naudoja arba svarsto galimybę naudoti greituosius antigenų savikontrolės testus. 

Viena svarbi tyrimų paskirtis – aptikti virusą ir jo atmainas nuotekose. Taip galima greitai ir nebrangiai gauti informacijos apie viruso buvimą, taigi ir apie galimą jo atsinaujinimą: stebint vos 6 000 surinkimo punktų galima sekti viruso paplitimą 70 % ES gyventojų nuotekų. Nuotekos gali būti stebimos prevencijos arba ankstyvojo įspėjimo tikslais, nes nuotekose aptiktas virusas yra ženklas, įspėjantis apie galimą pandemijos atsinaujinimą. Kita vertus, jei nuotekose viruso nėra, tai gali rodyti, kad atitinkamą gyvenamąją teritoriją galima laikyti mažesnės rizikos zona ir kad priemonės, kurių imtasi viruso plitimui valdyti, yra veiksmingos. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės įdiegtų veiksmingas nuotekų stebėjimo sistemas, kuriomis būtų užtikrinta, kad atitinkami duomenys būtų nedelsiant teikiami kompetentingoms sveikatos institucijoms.

Šiandien Komisija priima rekomendaciją, kuria siekiama remti bendrą požiūrį į nuotekų stebėjimą siekiant aptikti COVID-19 ir jo atmainas 13 . Rekomendacija yra pagrįsta valstybių narių žiniomis ir patirtimi ir apima konkrečias gaires dėl nuotekų stebėjimo tinklo kūrimo ir valdymo, kad duomenis būtų galima greitai perduoti sveikatos institucijoms. Ja bus skatinama taikyti bendrus mėginių ėmimo, tyrimų ir duomenų analizės metodus, remiant Europos mainų platformai. Siekiant remti nuoseklių nuotekų stebėjimo ir priežiūros strategijų įgyvendinimą ir veiklą visoje ES, taip pat stiprinti ilgalaikius valstybių narių ir šalių partnerių pajėgumus, bus teikiama finansinė parama.

Testavimas pats savaime infekcinių ligų kontrolės neužtikrina. Juo būtina naudotis veiksmingai ir imtis tolesnių veiksmų. Gerėjant bendrai situacijai, kai ypač svarbu veiksmingai suvaldyti labiau pavienius protrūkius, svarbus vaidmuo padedant saugiai atverti šalis tenka kontaktų atsekimui. Mobiliosios kontaktų atsekimo programėlės, papildančios tradicinį apklausa grindžiamą kontaktų atsekimą, gali padėti nutraukti viruso perdavimo grandines ir padėti gelbėti gyvybes. Atsižvelgiant į didesnį viruso atmainų užkrečiamumą, svarbu peržiūrėti ir, kai reikia, koreguoti programėlių parametrus, veiksmus koordinuojant su ECDC ir nacionalinėmis valdžios institucijomis. Komisija rems valstybių narių pastangas diegti papildomas funkcijas, kad patobulintų kontaktų atsekimo programėles ir paskatintų jas įsisavinti ir naudoti. Šios papildomos funkcijos galėtų būti, pavyzdžiui, suvestinė, kurioje rodoma naujausia informacija apie visuomenės sveikatos padėtį ir apie skiepijimo kampanijų įgyvendinimą arba naudotojams pranešama apie tai, kad jie anksčiau dalyvavo renginyje ar buvo vietoje, kur nustatyta patvirtintų COVID-19 atvejų.

Valstybės narės taip pat renka į jų teritoriją atvykstančių tarpvalstybinių keliautojų duomenis naudodamos nacionalines keleivio buvimo vietos anketas. Valstybių narių kontaktų atsekimo institucijų duomenų mainai gali būti ypač svarbūs, kai keliautojai sienas kerta būdami labai arti vieni kitų, pavyzdžiui, lėktuvuose ir traukiniuose. Komisija sukūrė platformą, kuri suteikia galimybę keistis duomenimis tarp valstybių narių keleivio buvimo vietos anketų sistemų.

Kad valstybės narės galėtų keistis atitinkamais keleivių duomenimis per mainų platformą, Komisija paskelbs priemonių, skirtų užtikrinti, kad iki vasaros kelionių sezono būtų užtikrinta galimybė teisėtai tvarkyti asmens duomenis remiantis ES teisiniu pagrindu, projektus 14 . Juose bus nustatyti ribotos apimties ir aiškiai apibrėžtų duomenų, kuriais bus keičiamasi, rinkiniai ir įvairių naudotojų vaidmenys bei atsakomybė.

Toms valstybėms narėms, kurios skaitmeninių keleivio buvimo vietos anketų sistemos neturi, „EU Healthy Gateways Joint Action“ sukūrė ES skaitmeninių keleivio buvimo vietos anketų platformą, kaip bendrą prieigos sistemą, ir debesijos prieglobos paslaugas, suteikiančias galimybę saugoti surinktas keleivio buvimo vietos anketas. Abi platformos – keleivio buvimo vietos anketų mainų platforma ir ES skaitmeninių keleivio buvimo vietos anketų platforma – yra vienas kitą papildantys ir tarpusavyje susiję projektai. Šios priemonės suteiks galimybę greičiau ir veiksmingiau atsekti tarpvalstybinių keleivių kontaktus.

Tolesnė kova su virusu. Terapiniai vaistai ir medicinos įranga

Tobulėjantis terapinis gydymas padėjo gelbėti gyvybes, pagreitinti sveikimo procesą ir sutrumpinti hospitalizacijos laiką – tai buvo naudinga tiek pacientams, tiek didžiulį spaudimą patiriančioms sveikatos priežiūros sistemoms. Komisija naudoja kelias priemones, įskaitant bendrą pirkimą, kad užtikrintų valstybėms narėms prieigą prie ribotų šiuo metu COVID-19 gydyti naudojamų terapinių vaistų, taip pat mokslinių tyrimų programas. Būtina padaryti daugiau ir veikti greičiau. Iki balandžio mėn. vidurio planuojama parengti bendrą ES terapinių vaistų strategiją. Laikantis panašaus požiūrio į tą, kuris sėkmingai taikytas įsigyjant vakcinas, bus siekiama spartinti mokslinius tyrimus ir gamybą, kad valstybės narės turėtų galimybę naudotis vertingais gydymo būdais reikiamu mastu ir tempu. Taip pat bus pradėtos taikyti lankstesnės terapinių vaistų reguliavimo priemonės, pavyzdžiui, paprastesnis ženklinimas, kad pandemijos metu būtų galima užtikrinti spartų didelio masto tiekimą.

Technologija galima naudotis ir kitais būdais. Dezinfekavimo ultravioletiniais spinduliais robotai gali ultravioletine šviesa dezinfekuoti standartinio dydžio palatą per 10 minučių ir vienu įkrovimu dezinfekuoti daugiau nei 18 palatų. Jie gali padėti užtikrinti sterilią aplinką ligoninėse nekeldami nereikalingos rizikos darbuotojams. Šiuo metu pagal 12 mln. EUR vertės programą siekiama įsigyti bent 200 robotų ir faktiškai pristatyti juos valstybėms narėms per 2021 metus.

Pagalba labiausiai paveiktiems sektoriams pasirengti saugiam atvėrimui

Tam tikri dinamiškiausi Europos sektoriai – turizmo, kultūros ir transporto – yra vieni iš tų, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai. Kuo daugiau padarysime, kad padėtume šiems sektoriams saugiai atnaujinti veiklą, tiek darbuotojų 15 , tiek visuomenės labui, tokiu būdu, kuris skatintų pasitikėjimą, tuo greičiau šie sektoriai (kuriuose daugeliui įmonių kyla didelis pavojus ir nuo kurių priklauso daugybė darbo vietų) galės pradėti atsigauti.

Europos turizmo ekosistema buvo iš esmės sutrikdyta. 12 valstybių narių turizmo veikla sukuria nuo 25 % iki 10 % nacionalinio BVP, o keturios ES valstybės narės, vertinant pagal iš užsienio atvykstančių asmenų skaičių ir pajamas, 2019 m. buvo tarp dešimties populiariausių pasaulio turizmo paskirties vietų. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. pajamos sumažėjo 70 %, o iki 11 milijonų žmonių rizikuoja prarasti darbo vietas 16 , turizmo paslaugų įmonių pasitikėjimo rodiklis labai prastas. Nakvynių ES skaičius 2020 m. sumažėjo 52 %, o tarptautinių turistų nakvynių – 68 % 17 . Be to, kai kurių valstybių narių ekonomika labai priklauso nuo tarptautinio turizmo, ir užsienio turistų trūkumo vietinis turizmas kompensuoti negali. Saugiai atvėrus kelionių ir turizmo galimybes, milijonai europiečių galės grįžti į darbą, tai taip pat gali paskatinti spartesnį daugelio ES regionų atsigavimą 18 .

Jei norime saugiai ir nuspėjamai atnaujinti keliones, būtina susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą, kad jų sveikata ir teisės bus apsaugotos. Programėlė Re-open EU, kurią galima atsiųsti, ir toliau teiks patikimą informaciją piliečiams apie epidemiologinę padėtį ir taisykles visoje ES (taip pat apie skaitmeninius žaliuosius pažymėjimus), taip pat bus galima naudotis naujomis patobulintomis vartotojui patogiomis kelionės maršruto funkcijomis 19 . Aiški ES masto sistema, suteikianti galimybę žmonėms visiškai pasitikėti visuomenės sveikatos standartais, gali būti svarbus žingsnis į priekį siekiant užtikrinti aiškumą keliautojams ir kartu išsklaidyti tebetvyrantį susirūpinimą bei atverti duris ateinančiam vasaros sezonui. 2020 m. Komisija pateikė vertingų gairių transporto 20 ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams, kad padėtų kuo labiau sumažinti riziką 21 . Komisija taip pat paragino Europos standartizacijos komitetą iki vasaros parengti standartizavimo dokumentą, kuris būtų sveikatos ir saugumo protokolų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje pagrindas. Ši savanoriškai taikoma priemonė padės geriau informuoti ir parengti turizmo įmones visiškai saugiai priimti klientus. Bendradarbiaudama su valstybėmis narės ir sektoriumi Komisija sieks užtikrinti, kad šis ES saugaus sveikatai turizmo ženklas būtų sėkmingai naudojamas.

Komisija, valstybės narės ir sektorius turėtų toliau bendradarbiauti įgyvendindami komunikacijos kampanijas, kurių tikslas – susigrąžinti ne tik europiečių, bet ir keliautojų iš trečiųjų valstybių pasitikėjimą saugiomis kelionėmis Europoje.

Trečias žingsnis siekiant padėti turizmo sektoriui pasirengti saugiai atnaujinti veiklą – tolesnė parama įmonėms vietoje, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir labai mažoms įmonėms, teikti saugias, COVID pavojaus nekeliančias paslaugas ir pritaikyti turizmo produktus prie naujos realybės. Paramą ir investicijas labiausiai paveiktiems sektoriams ir regionams valstybės narės gali telkti pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą 22 ir iniciatyvą „REACT-EU“, o Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir sanglaudos politikos fondai prisidės prie tvaraus labiausiai paveiktų sektorių gaivinimo. Vienas iš konkrečių 2021–2027 m. Europos regioninės plėtros fondo tikslų – remti kultūros ir turizmo sektorių ekonominę plėtrą ir socialinę įtrauktį. Komisija pateiks ES finansavimo vadovą, kad padėtų turizmo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams rasti aktualiausių jų projektų ir investicijų finansavimo ES lėšomis šaltinių.

Vienas iš akivaizdžiausių atvėrimo ženklų bus galimybė vėl kartu lankytis kultūros erdvėse ir renginiuose, kultūros paveldo objektuose ir dalyvauti kultūrinio turizmo iniciatyvose. Tai bus ypač svarbu siekiant išsaugoti kultūros ir kūrybos ekonomiką, kurią pandemijai suvaldyti skirti apribojimai paveikė labiausiai. 2020 m. šis sektorius prarado maždaug 31 % pajamų: didžiausią poveikį pajuto profesionaliojo scenos meno (90 % sumažėjimas) ir muzikos (76 % sumažėjimas) atstovai 23 . Vėlgi, bendras požiūris ir bendri rodikliai padės priimti sprendimus atšaukti apribojimus, stiprinant žiūrovų ir lankytojų pasitikėjimą, kad veikla atnaujinama atsakingai. Komisija, siekdama keistis informacija apie saugų kultūros sektoriaus atvėrimą, pasinaudos esamomis bendradarbiavimo struktūromis ir tinklais 24 . Kad būtų galima geriau koordinuoti valstybių narių saugaus veiklos atnaujinimo kultūros ir kūrybos sektoriuje priemones, Komisija parengs sektoriams skirtas gaires šiose srityse: muzikos (dėl festivalių, renginių vietų), audiovizualinio meno (dėl filmų festivalių ir mugių, kino teatrų, filmavimo vietų), profesionaliojo scenos meno (festivalių, renginių vietų), parodų erdvių, kaip antai muziejų ar galerijų, bibliotekų ir kultūros paveldo objektų.

Kultūrinis turizmas skatina augimą ir padeda kurti darbo vietas: keturi iš dešimties turistų savo kelionės paskirties vietą renkasi remdamiesi kultūros renginių pasiūla. Komisija pradės tikslinę ES tvaraus kultūrinio turizmo kampaniją socialiniuose tinkluose, kurios tikslas – reklamuoti ES kultūros paveldo objektus ir kultūrinius maršrutus, taip pat kultūros renginius ir festivalius. Kai tik leis sąlygos, naujos iniciatyvos bus remiamos pagal programą „Erasmus+“ ir jos „DiscoverEU“ veiksmus, kad jaunimas būtų skatinamas keliauti geležinkeliais ir susipažinti su Europos kultūros paveldu Europos geležinkelių metais ir jiems pasibaigus.

Pasaulinio atsparumo COVID-19 stiprinimas

Kovos su COVID-19 pandemija tvarumas Europos Sąjungoje priklauso nuo pažangos visame pasaulyje. Jokia šalis ar regionas nebus apsaugoti nuo COVID-19 viruso, jei jis nebus suvaldytas pasauliniu lygmeniu; pasaulinę krizę galima įveikti tik laikantis pasaulinio požiūrio. Jei virusas plis, jis nusineš vis daugiau žmonių gyvybių: šiuo metu visame pasaulyje registruota beveik 120 milijonų patvirtintų užsikrėtimo atvejų ir daugiau kaip 2,6 milijono mirčių. Tolesnis viruso plitimas taip pat reiškia nuolatinę riziką, kad jis gali atsinaujinti ir gali atsirasti naujų atmainų, o tai susilpnintų vakcinų teikiamą apsaugą. ES yra atsakinga ir suinteresuota vykdyti įsipareigojimą kovoti su COVID-19 visame pasaulyje.

ES yra tarptautinių pastangų kovoti su krize lyderė. Ji suteikė konkrečią finansinę, skubią ir nepiniginę paramą tarptautiniams partneriams ir šalims visame pasaulyje. Iki šiol pagal Europos komandos principą 25 tarptautinei kovai su COVID-19 remti skirta iš viso daugiau nei 40 mlrd. EUR.

Kaip ir Europos Sąjungos viduje, tvaraus požiūrio pagrindas yra skiepijimas. Todėl ES tvirtai remia COVAX darbą pristatant vakcinas visame pasaulyje: pagal Europos komandos principą ES ir valstybės narės teikia daugiau kaip 2,2 mlrd. EUR finansavimą ir yra vienos iš pagrindinių COVAX – pasaulinės iniciatyvos, kuria siekiama užtikrinti vienodą prieigą prie vakcinų, – rėmėjų ir ragina visus partnerius prisidėti prie šio darbo. Vakcinų dozių pristatymas pagal priemonę COVAX jau pradėtas; 2021 m. pirmą pusmetį ketinama dalytis vakcinomis su visomis mažų ir vidutinių pajamų šalimis. To turėtų užtekti, kad būtų paskiepyti visi jų sveikatos priežiūros darbuotojai ir bent 3 % gyventojų, o iki metų pabaigos šis skaičius išaugtų bent iki 20 %. 100 milijonų dozių humanitarinės pagalbos rezervas, taikant skaidrų paskirstymo mechanizmą, padės užtikrinti įtraukią pažeidžiamų gyventojų prieigą prie vakcinų.

ES ir valstybės narės, vadovaudamosi bendru europiniu požiūriu į dalijimąsi vakcinomis, kuria ES dalijimosi vakcinomis mechanizmą, pagrįstą teisingumo, laipsniško kaupimo, nulinio švaistymo principais ir Europos komandos principu. Taip siekiama toliau remti esamas dvišales valstybių narių iniciatyvas ir padaryti dar daugiau, taip pat sukurti ir plėsti ES rezervą, teisingai papildomą valstybių narių dozių dalimis. Mechanizmas pradės veikti ir bus kaupiamas laipsniškai, didėjant vakcinų prieinamumui ir nustatant kiekybinius tikslus. Pageidautina, kad vakcinos būtų nukreipiamos per COVAX, jomis taip pat bus galima toliau tiesiogiai dalytis su šalimis, daugiausia dėmesio skiriant Vakarų Balkanams, kaimyninėms šalims ir Afrikai. ES taip pat ir toliau sieks palengvinti koordinavimą ir logistiką ir bendrai finansuos vakcinų transportavimą per Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (UCPM). 

Tuo pat metu ES ir jos valstybės narės, kaip Europos komanda, ir toliau rems pasirengimą skiepijimo strategijoms ir jų įgyvendinimą šalių ir regionų lygmenimis, veikdamos kartu su regioniniais ir pasauliniais partneriais, įskaitant humanitarinės pagalbos teikėjus. Ilgainiui bus labai svarbu bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, visų pirma Afrikoje, siekiant sustiprinti sveikatos sistemas ir gamybos sektorius, įskaitant pajėgumus vakcinų, diagnostikos ir terapinių vaistų srityse.

Siekiant padidinti vakcinų gamybą pasauliniu mastu ir jų pristatymą į šalis, kurioms reikia pagalbos, būtina stiprinti valdžios institucijų, vakcinų kūrėjų ir gamintojų pasaulinį bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas savanoriškas licencijavimas ir taip sudarytos būtino technologinės patirties perdavimo sąlygos. ES remia tokias pastangas, be kita ko, Pasaulio prekybos organizacijoje. Ji bendradarbiaus su kitomis vakcinas gaminančiomis šalimis, kad būtų išvengta glaudžiai integruotų tiekimo grandinių sutrikdymo. ES taip pat užtikrins, kad jos COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų tvarka, pagal kurią numatyta tam tikrų išimčių 26 , būtų taikoma sąžiningai ir teisingai.

Pasirengimas reaguoti į COVID-19 atsinaujinimą

Šiuo metu įgyvendinamos pagrindinės sveikatos priemonės – skiepijimas, testavimas, kontaktų atsekimas ir pasirengimas kovoti su atmainomis – leidžia iš esmės pasitikėti, kad praėjusiais metais kartais matyta situacija, kai po pažangos vėl žengiama atgal, yra mažiau tikėtina. Tačiau patirtis, kai sušvelninus apribojimus virusas vėl atsinaujina, rodo, kad svarbi pasitikėjimo stiprinimo dalis yra žinojimas, kad, jei virusas atsinaujintų, pavyzdžiui, dėl naujos atmainos, ES ir valstybės narės būtų pasirengusios veikti. Pirmiau aprašyta ECDC sistema bus ypač naudinga, nes padės greitai nustatyti bet kokią atsinaujinimo riziką ir nurodyti tinkamiausius taikytinus apribojimus.

Kalbant apie sveikatos srities atsaką, Komisija ir toliau remia valstybes nares pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Jos 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę veikiantis Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras gali per kelias valandas palengvinti ir finansuoti skubios medicinos pagalbos komandų siuntimą (pavyzdžiui, neseniai Rumunijos, Danijos ir Belgijos gydytojai ir slaugytojai buvo išsiųsti į Slovakiją), taip pat ypatingos svarbos medicinos reikmenų (Prancūzija neseniai pasidalijo dozėmis su Slovakija ir Čekija) ir asmeninės apsaugos priemonių (be kita ko, iš „rescEU“ medicinos reikmenų atsargų) pristatymą. Skubios paramos priemonė suteikia galimybę skubiai perkelti pacientus iš vienos valstybės į kitą, kad būtų sumažintas spaudimas sveikatos įstaigoms.

Ilgainiui ES turi sukurti dar patikimesnę atsparumo ir parengties sistemą, kuri būtų taikoma būsimų pandemijų atveju. Tai jau yra vienas iš Europos sveikatos sąjungos pasiūlymų tikslų, taip pat vienas iš vykdomo darbo, susijusio su Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija, tikslų. Šį darbą padės atlikti vykdoma Sąjungos civilinės saugos mechanizmo peržiūra. Europos sveikatos sąjungos pasiūlymai stiprinti ES sveikatos apsaugos sistemą turėtų būti priimti kuo greičiau. Komunikate apie įgytą patirtį, kurio prašė Europos Vadovų Tarybos nariai, Komisija pateiks atsparumo ir pasirengimo viziją. 

ES taip pat turėtų apsvarstyti, ar sėkmingo kitų neatidėliotinų veiksmų, kaip antai žaliųjų koridorių sistemos, įgyvendinimo praėjusiais metais patirtį reikėtų įtvirtinti sistemoje, kurią būtų galima pradėti taikyti reaguojant į bet kokią naują krizę. Būsima Šengeno strategija taip pat suteiks galimybę nustatyti patikimus nenumatytų atvejų priemonių, susijusių su vidaus ir išorės sienomis, planavimo ir koordinavimo mechanizmus, atsižvelgiant į krizės patirtį ir būtinybę kuo labiau sumažinti bet kokį galimą laisvo judėjimo ir vidaus rinkos veikimo sutrikdymą.

4    TOLESNI VEIKSMAI

Per kelis ateinančius COVID-19 pandemijos mėnesius reikės imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užtikrintas tvarus ir saugus mūsų visuomenės ir ekonomikos atvėrimas. Siekiant užtikrinti, kad mūsų veiksmai kuo veiksmingiau padėtų sumažinti viruso plitimą, remti piliečius ir įmones ir sudaryti sąlygas mūsų visuomenei grįžti į normalų gyvenimą, reikia imtis koordinuotų veiksmų visais lygmenimis. Komisija ragina visas ES institucijas ir valstybes nares imtis bendrų veiksmų: ypač svarbu stiprinti komunikacijos pastangas.

(1)      „HERA inkubatorius. Bendrai numatyti COVID-19 atmainų grėsmę“, COM(2021) 78, 2021 m. vasario 17 d.

(2)      Komisijos Jungtinio tyrimų centro „COVID-19 scenarijų analizės priemonių rinkinyje“ (angl. The COVID-19 Scenario Analysis Toolbox) jau pateikta interaktyvių priemonių, skirtų skiepijimo strategijų poveikiui taikant įvairias nacionalinio ir regioninio lygių priemones modeliuoti.

(3)      Ji bus sukurta taip, kad sprendimų priėmėjai ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai valstybėse narėse galėtų naudoti savo efektyviojo reprodukcinio skaičiaus ir skiepijimo masto įverčius, jei norės, arba ECDC įverčius.

(4)      2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją.

(5)      Remiantis SESV 77 straipsniu (Šengeno teisinis pagrindas).

(6)      2020 m. birželio 30 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/912 dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo.

(7)      http://www.oecd.org/coronavirus/policy-responses/covid-19-international-mobility-and-trade-in-services-the-road-to-recovery-ec716823/

(8)      https://www.unwto.org/unwto-convenes-global-tourism-crisis-committee

(9)      https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/guidelines-covid-19-testing-and-quarantine-air-travellers

(10)

     2020 m. spalio 28 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1595 dėl COVID-19 tyrimų strategijų, įskaitant greitųjų antigenų testų naudojimą (C/2020/7502).

(11)      https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/preparedness_response/docs/covid-19_rat_common-list_en.pdf

(12)

     2020 m. gruodžio 18 d. Komisija pasirašė bendrąją sutartį su „Abbott“ ir „Roche“, pagal kurią numatyta įsigyti daugiau kaip 20 mln. greitųjų antigenų testų už ne daugiau kaip 100 mln. EUR, finansavimą teikiant pagal Skubios paramos priemonę (ESI).

(13) C(2021) 1925.

(14)   https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives?frontEndStage=ISC_WORKFLOW

(15) https://oshwiki.eu/wiki/COVID-19:_Back_to_the_workplace_-_Adapting_workplaces_and_protecting_workers

(16)      Visų pirma jaunų darbuotojų (13 % jaunesnių nei 24 metų darbuotojų) ir moterų (59 % darbuotojų).

(17)      Šaltinis – Eurostatas.

(18)      2020 m. gegužės 13 d. Komisija priėmė pirmą turizmo ir transporto dokumentų rinkinį, kurį sudaro gairės ir rekomendacijos: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/QANDA_20_870.

(19)      https://reopen.europa.eu/lt

(20)      C(2020) 169/02

(21)      ES gairės dėl laipsniško turizmo paslaugų atnaujinimo ir dėl sveikatos apsaugos protokolų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose, C(2020) 3251.

(22)      https://cohesiondata.ec.europa.eu/stories/s/4e2z-pw8r

(23)      https://www.rebuilding-europe.eu/

(24) Pavyzdžiui, „Creatives Unite“ – kultūros ir kūrybos sektoriams / kultūros ir kūrybos sektorių sukurta platforma, https://creativesunite.eu/.

(25)      Pagal ES Europos komandos principą renkami visų ES institucijų įnašai ir sutelkiami ES valstybių narių ir finansų įstaigų ištekliai, laikantis ES kompetencijos ir sprendimų priėmimo procedūrų, įskaitant ES sutartyse nustatytas balsavimo teises.

(26)      Išimtys visų pirma apima pristatymą į mažų ir vidutinių pajamų šalis, išvardytas COVAX įsipareigojimo sąraše, ir per COVAX perkamų ir (arba) pristatomų vakcinų eksportą.